Both on Water and on Land: The Structure of River Ports and Harbours in the Grand Duchy of Lithuania in the sixteenth–eighteenth centuries
DOI:
https://doi.org/10.23858/KHKM73.2025.2.001Keywords:
river ports, Grand Duchy of Lithuania, history of connection, early modern period, inland navigation, historical geographyAbstract
Based on historical sources, historiography, and archaeological evidence, this article examines the structure of river ports and harbours in the Grand Duchy of Lithuania
between the 16th and 18th centuries. Sources referred to riverside settlements as „port” (in Polish and Ruthenian) and „przystań” (or „pristanʹ” in Ruthenian). A “port” was
usually located in larger urban centres, while smaller towns and landed estates had “harbours.” The main distinction was based on quantitative and qualitative differences,
with ports featuring wharves, warehouses, and shipyards, while harbours relied on natural sites for loading and unloading. The conducted study shows how people used
the natural conditions for navigation.
Downloads
References
Aktavaja. 2006. Aktavaja kniga połackaga magistrata 1650 g.: zbornik dakumientau, składu padrycht, ed. J. Gordziejew, Minsk.
Akty. 1908. Akty izdavaemye Vilenskoj Arheografičeskoû komiseû, 33, Vilno.
Alexandrowicz Stanisław. 1962. Ordynacja miasteczka Lubcza nad Niemnem z 1647 roku, „Rocznik Białostocki”, 3, pp. 439–448.
Alexandrowicz Stanisław. 2011. Studia z dziejów miasteczek Wielkiego Księstwa Litewskiego, Toruń.
Archiwum. 1890. Archiwum książąt Sanguszków w Sławucie, 4: 1535–1547, comp. B. Gorczak, Lwów.
Baranowski Ignacy Tadeusz. 1916. Rzut oka na znaczenie Dniepru w dziejach gospodarczych Polski, „Przegląd Historyczny”, 20, 3, pp. 269–284.
Baubonis Zenonas. 2000. 2000 m. povandeninių žvalgomųjų archeologinių tyrimų Nemune ir Merkyje ataskaita, Vilnius: Cultural Heritage Center Heritage Preservation Library, F. 39, descr. 1, no. 773.
Baubonis Zenonas, Kraniauskas Rokas. 2001. Neries upės povandeniniai archeologiniai tyrinėjimai, [in:] Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, pp. 233–234.
Baubonis Zenonas, Kraniauskas Rokas, Kvedaravičius Mantas. 2001. Merkinės uosto povandeniniai archeologiniai tyrinėjimai, [in:] Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, pp. 231–332.
Bedulskis Rimantas. 2023. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivybinių upių teisinis statusas XVI–XVIII amžiuje, „Lietuvos istorijos studijos”, 51, pp. 8–21, https://doi.org/10.15388/LIS.
51.1
Bertašius Mindaugas. 2013. Dingęs miestas: viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis, Kaunas.
Bohan Ûryj. 2018. Mâstèčkì ì pracèsy ǔrbanìzacyì na zemlâh Belarusì ǔ 15–18 stagoddzâh, ed. M. Volkaǔ, Minsk.
Borowik Piotr. 2000. Place rylowskie w Grodnie XVII–XVIII wieku, „Białostocczyzna”, 15, 3–4, pp. 18–26.
Borowik Piotr. 2005. Jurydyki miasta Grodna w XV–XVIII wieku: stanowy podział nieruchomości, Supraśl.
Burszta Józef. 1955. Materiały do techniki spławu rzecznego na Sanie i średniej Wiśle z XVII i XVIII w., „Kwartalnik Historii Kultury Materialnej”, 3, 4, pp. 752–782.
Christophersen Axel. 2015. Performing towns. Steps towards an understanding of medieval urban communities as social practice, “Archaeological Dialogues”, 22/02, pp. 109–132. DOI: https://doi.org/10.1017/S1380203815000161
Cmela Bronisław. 1977. Z dziejów flisactwa w środkowym i dolnym biegu Sanu, [in:] Ziemia 1973–1974. Prace i materiały krajoznawcze, Warszawa, pp. 76–92.
Čelkis Tomas. 2021. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija: sausumos užvaldymas, Vilnius.
Dederko Bohdan. 1962. Handel towarem leśnym na Litwie i Białorusi w XVII wieku, „Sylwan”, 6, pp. 47–56.
Dovnar-Zapolʹskij Mitrofan. 1901. Gosudarstvennoe hozâjstvo Velikogo Knâžestva Litovskogo pri Jagellonnah, Kiev.
Dumnicki Juliusz. 1987. Spichlerze Polskie, Warszawa.
Galubovič Vital. 2011. Kanfìrmacyjny pryvilej Garodni na Magdeburgskae prava 1633 g., [in:] Garadzenski palimpsest 2010. Dzâržaǔnyâ i sacyâlʹnyâ struktury, XVI–XX stst., Minsk, pp. 255–269.
Glemža Liudas. 2000. Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai, Kauno istorijos metraštis, 2, ed. A. Lazauskienė, pp. 211–213.
Guldon Zenon. 1966. Związki handlowe dóbr magnackich na Prawobrzeżnej Ukrainie z Gdańskiem w XVIII wieku, Toruń.
Haur Jakub Kazimierz. 1675. Ziemiańska generalna oekonomika, Kraków.
Gordziejew Jerzy. 2002. Socjotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń.
Gordziejew Jerzy. 2003. Źródła do dziejów Grodna w zbiorach krakowskich. Wstęp do badań, [in:] Pogranicze polsko-litewsko-białoruskie. Źródła historyczne stan badań (materiały z konferencji), ed. M. Kietliński, Białystok, pp. 25–38.
Hedemann Otto. 1934. Dawne puszcze i wody, Wilno.
Homecki Adam. 1970. Produkcja i handel zbożowy w latyfundium Lubomirskich w drugiej połowie XVII i pierwszej XVIII wieku, Wrocław–Warszawa–Kraków.
Horoda. 2009. Horoda, myestyechki i zamki Vyelikoho Knyazhestva Litovskoho. Enciklopedya, ed. V.P. Salamakha, Minsk.
Inventoriai. 1962. Lietuvos inventoriai XVII a. (dokumentų rinkinys), comp. K. Jablonskis, M. Jučas, Vilnius.
Istoriko. 1871–1906. Istoriko-juridičeskie materialy, izvlečënnye iz aktovyh knig gubernij Vitebskoj i Mogilëvskoj, ed. H. Sozonov, Vitebsk.
Jogėla Vytautas, Meilius Elmantas, Pugačiauskas Virgilijus. 2008. Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV a.–XX a. pradžia), Vilnius.
Juknevičius Algirdas. 1994. Kėdainių Didžiosios Rinkos pietinių ir vakarinių prieigų tyrimai, [in:] Archeologiniais tyrimai Lietuvoje 1992–1993 metais, Vilnius, pp. 231–235.
Juchnevičius Algirdas. 1998. Kėdainių senamiestyje Gedimino gatvėje vykdytos kasamo lietaus kanalizacijos griovio archeologinės priežiūros ataskaita, Vilnius: Cultural Heritage Center Heritage Preser vation Library, F. 39, descr. 1, no. 64.
Karalius Laimontas. 2011. Muitinės LDK iki 1795 m. https://www.researchgate.net/publication/313007164_Muitines_LDK_iki_1795_m (access August 28, 2025).
Kazusek Szymon. 2002. Spław wiślany w drugiej połowie XVIII wieku (do 1772 roku), 1: Charakterystyka spławu wiślanego, Kielce.
Kiaupa Zigmantas. 2010a. XVI–XVII a. Aleksoto laivų statykla Kaune, [in:] Florilegium Lithuanum, Vilnius, pp. 207–214.
Kiaupa Zigmantas, 2010b. Kauno istorija. I tomas: nuo seniausių laikų iki 1655 metų, Vilnius.
Kiaupa Zigmantas, Glemža Liudas. 2023. Kauno istorija. II tomas: nuo 1655 iki 1795 metų, Kaunas.
Knyga. 2011. XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai, 1: 1657–1662. M. Vilniaus miesto tarybos knyga, ed. E. Meilus, Vilnius.
Kornacki Paweł. 2003. Burzliwe losy Mohylewa w drugiej połowie XVII i w pierwszych latach XVIII wieku w świetle kronik miejskich, „Zeszyt Naukowy Muzeum Wojska”, 16, pp. 35–55.
Księga. 2020. Księga magistratu miasta Połocka z 1676 roku, eds. M. Makarau, D. Liseichykau, A. Latushkin, general editor T. Kempa, Toruń.
Kvizikevičius Linas. 2004. Žemaitijos kunigaikštystės Panemunės miestų ir miestelių raida, Phd dissertation, Klaipėda Universitety.
Kwiatkowski Bartłomiej. 2012. Folwarki Lubelszczyzny. Historia rozwoju i zabudowy, Lublin.
Le Goff Jacques. 2004. Un long Moyen Âge, Paris.
Lietuvos. 2002. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, 3: Kėdainiai, ed. A. Tyla, Vilnius.
Lietuvos. 2007. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, 4: Merkinė, ed. A. Baliulis, Vilnius.
Linde Samuel Bogumił. 1811. Słownik języka polskiego, 2, 2: P, Warszawa.
Łowmiański Henryk. 1938. Handel Mohylewa w XVI wieku, [in:] Studia historyczne ku czci Stanisława Kutrzeby, 2, Kraków, pp. 517–547.
Macianskis Juozapas. 1998. Kauno miestas, [in:] Kauno istorijos metraštis, 1, Kaunas, pp. 187–198.
Merkinės. 2010. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, 7: Merkinės miesto aktai, ed. A. Baliulis, Vilnius.
Metrika. 2001. Lietuvos Metrika. Knyga 531 (1567–1569). Viešųjų reikalų knyga, 9, prep. L. Anužytė, A. Baliulis, Vilnius.
Metrika. 2021. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 253 (1559–1562). 39-oji Teismų bylų knyga (Vilniaus vaivados vietininko Stanislovo Hamšėjaus teismo knyga), prep. R. Ragauskienė, Vilnius.
Metrika. 2024. Lietuvos Metrika. Knyga 271 (1568–1574). Teismų bylų knyga 57, prep. D. Vashchuk, A. Ryčkov, Vilnius.
Meleško Vasilij. 1988. Mogilev v XVI–seredine XVII v., Minsk.
Nina Miks-Rudkowska. 1978. Transport wodny, [in:] Historia kultury materialnej Polski w zarysie, 4: od połowy XVII do końca XVIII wieku, eds. Z. Kamieńska, B. Baranowski, Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk, pp. 183–197.
Orłowski Ryszard. 1956. Z dziejów organizacji handlu spławnego w Ordynacji Zamojskiej w końcu XVIII wieku, „Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska”, sectio F, 11 (5), pp. 81‒100.
Ossowski Waldemar. 2010. Przemiany w szkutnictwie rzecznym w Polsce. Studium archeologiczne, Gdańsk.
Paknys Mindaugas. 2009. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dailės ir architektūros istorija: žymiausi menininkai, Vilnius.
Pirmasis. 1979. Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Konstantinas Širvydas. Dictionarium trium linguarum, Vilnius = Dictionarium trium lingvarum in usum studiosae iuventutis, auctore R. P. Constantino Szyrwid e Societate Jesu, Vinae, 1642.
Piscovaja. 1882. Piscovaja kniga grodnenskoj čkonomii s pribavlenijami. Izdannaja Vilenskogju kommissieju dlja razbora drevnih aktov, 2, Vilna.
Polocko. 1911–1916. Polocko-Vitebskaâ starina. Izdanie Vitebskoj učenoj arhivnoj komissii, 1–3, Vitebsk.
Ragauskienė Raimonda, Karvelis Deimantas, Ragauskas Aivas. 2022. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė XV–XVIII a., Vilnius.
Rossiaud Jacques. 2010. Rhône au Moyen Âge: Histoire et representation d’un un fleuve européen, Paris.
Russkaja. 1910. Russkaja istoričeskaja biblioteka, izdavaemaja arheografičeskoju komissieju, 27, S. Peterburg.
Sakalauskas Darius, Poška Aivaras. 2020. Prekybos Nemunu organizavimas iš Sapiegų ir Radvilų šios upės aukštupio uostų XVIII a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, „Lietuvos istorijos studijos”, 45, pp. 61–78. DOI: https://doi.org/10.15388/LIS.2020.45.6
Samalavičius Stasys. 1962. Kėdainių senamiestis. Istoriniai tyrimai, Vilnius Regional State Archive, F. 1019, descr. 11, no. 2487.
Samalavičius Stasys. 2011a. Tranzitinių prekių sandėliai, [in:] Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose, Vilnius, pp. 161–167.
Samalavičius Stasys. 2011b. XVII–XVIII a. prekybinis laivynas Lietuvoje, [in:] Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose. Vilnius, pp. 87–92.
Sapiehowie. 1891. Sapiehowie: materjały historyczno-genealogiczne i majątkowe, 2, Petersburg.
Słownik. 1958–1969. Słownik języka polskiego pod redakcją W. Doroszewskiego, Warszawa.
Sobranie. 1843. Sobranie drevnih gramot i aktov gorodov: Vilʹny, Kovna, Trok, pravoslavnyh monastyrej, cerkvej, i po raznym predmetam: s priloženiem treh litografirovannyh risunkov, čast II, Vilno.
Sorkіna Іna. 2010. Mjastèčkі Belarusі ў kancy XVIII–peršaj palove XIX st., Vіlʹnja.
Springmann Maik-Jens. 2016. Development in Harbour Construction, Infrastructure and Topography on the Eve of the Early Modern Age in the Baltic (1450–1600), “Archaeologica Baltica”, 23, pp. 244–258. DOI: https://doi.org/10.15181/ab.v23i0.1311
Sztachelska-Kokoczka Alina. 1991. Organizacja i struktura spływu produktów z dóbr Jana Klemensa Branickiego do Gdańska w XVIII wieku, „Rocznik Białostocki”, 17, pp. 213–237.
Sztachelska-Kokoczka Alina. 2006. Magnackie dobra Jana Klemensa Branickiego, Białystok.
Ślaski Bolesław. 1930. Słownik Rybacko-Żeglarski i Szkutniczy, Poznań.
Tkačev Mihail, Koledinskij Leonid. 1983. Itogi arheologičeskogo izučenija Vitebska v 1976–1980 gg., [in:] Drevnerusskoe gosudarstvo i slavjane. Materialʹї simpoziuma, posvjaŝennogo 1500-letiju Kieva, Minsk, pp. 69–71.
Tołkacz Lech. 2010. Infrastruktura transportu wodnego, 1: Infrastruktura transportu śródlądowego, Szczecin.
Topolska Maria Barbara. 1967. Związki handlowe Białorusi Wschodniej z Rygą w końcu XVII i na początku XVIII wieku, „Roczniki Dziejów Społecznych i Gospodarczych”, 29, pp. 9–30.
Topolska Maria Barbara. 1969. Dobra szkłowskie na Białorusi Wschodniej w XVII i XVIII wieku, Warszawa.
Vilniaus. 2011. XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai, 1: 1657–1662. Vilniaus miesto tarybos knyga, eds E. Meilus et al., Vilnius.
Volumina. 1860. Volumina Legum, 4, Petersburg.
Werther Lukas, Kröger Lars. 2017. Medieval inland navigation and the shifting fluvial landscape between Rhine and Danube (Germany), “Post-Classical Archaeologies”, 7, pp. 65–96.
Wollenberg Doris, Niessen Iris. 2019. How to identify a harbour in the archaeological record in medieval urban contexts? A case study of Regensburg, Frankfurt/Main and Speyer, [in:] Inland harbours in Central Europe: Nodes between Northern Europe and the Mediterranean Sea, eds. M. Foucher et al., Mainz, pp. 141–164.
Wolski Ludwik. 1849. Rys hydrografii Królestwa Polskiego z wiadomością o spławach, „Biblioteka Warszawska. Pismo poświęcone naukom, sztukom i przemysłowi”, 3 (35), pp. 269–270.
Zawadzki Jarosław. 2002. Siedziby Kiszków i Radziwiłłów na Białorusi w XVI–XVII wieku, Warszawa.
Zbiór. 1788. Zbiór praw i przywilejów miastu stołecznemu WXL Wilnowi nadanych, na żądanie wielu miast Koronnych, jako też Wielkiego Księstwa Litewskiego, ułożony i wydany przez Piotra Dubińskiego, burmistrza wileńskiego, Wilno.
Žilėnas Vincas. 1994. Vilniaus miesto prekybos bruožai XVI ir XVII šimtmetyje, [in:] Mūsų praeitis, Vilnius, 4, pp. 90–130.
Downloads
Published
How to Cite
Issue
Section
License
Copyright (c) 2025 Kwartalnik Historii Kultury Materialnej
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
Publication co-financed by the Ministry of Science and Higher Education under the program "Support for scientific journals 2019-2020"
